Portalo rėmėjai:

Parkas

GARGŽDŲ MIESTO PARKO FUNKCINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS VIEŠOJI INTERNETINĖ ERDVĖ

http://gargzduparkas.blogspot.com/2010/05/gargzdu-parke-estrada-ir-menas.html

 

 

SENOJO PARKO PRIEGLOBSTIS MIESTO GIMTADIENIUI SUTEIKĖ NAUJŲ SPALVŲ

sventeSenasis Gargždų parkas jau seniai nematė tokio žmonių šurmulio, negirdėjo tokio linksmo balsų klegesio kaip šeštadienį čia vykusioje Gargždų miesto 757-ojo gimtadienio šventėje. Karštą dieną senų medžių pavėsyje virte virė gyvenimas. Miesto gyventojų ir svečių parke laukė įvairiausios pramogos: meno kolektyvų pasirodymai, žaidimai, nevyriausybinių organizacijų prisistatymai, tautodailininkų mugė, spektakliai, modernios muzikos koncertas, kinas po atviru dangumi.

„Pyla“ vaišino žuviene

Vos įžengus į parką pasitiko savo kiemelius įsirengusios net 24 Klaipėdos rajono nevyriausybinės organizacijos, kurios stengėsi supažindinti su savo veikla, siūlė įvairių pramogų ir žaidimų. Ypatingo dėmesio sulaukė Gargždų mėgėjiškos sportinės žūklės klubo „Pyla“ palapinė, kurioje buvo verdama žuvienė. „Pylos“ vadovas Marius Baranauskas pasakojo, kad gimtadienio išvakarėse klubo nariai aktyviai gaudė žuvį, kad savo virta žuviene galėtų pavaišinti šventės dalyvius. Visi ragavusieji tikino, kad žuvienė buvo be galo gardi. Tačiau kulinarinių paslapčių, kaip išvirti tokią gardžią žuvienę, Marius išduoti nesutiko.

Noriai gargždiškiai ir miesto svečiai būriavosi ir prie Vaikų dienos centro „Pastogė“ palapinės. Centro auklėtiniai čia pardavinėjo įvairius savo darbelius iš molio, vytelių. Devynerių metų Laimonas ir Marius bei 10 metų Erika džiaugėsi, kad žmonės noriai perka jų kūrinius.

Tautodailininkai džiaugėsi pirkėjais

Itin gausi ir įvairi buvo po visą parką išsibarsčiusi tautodailininkų mugė. Klaipėdiškiai Algirdas ir Danutė Tikužiai, mugėje pardavinėję kalvystės ir juvelyrikos dirbinius, sakė, kad tikėjosi didesnio pirkėjų aktyvumo. „Galbūt karštis išbaidė žmones. Pirkėjų yra, bet vylėmės, kad jų bus kur kas daugiau“, - kalbėjo Algirdas. Tačiau kiti mugės dalyviai pirkėjų trūkumu nesiskundė. Po 200 litų delmonus (įvairiai dekoruotus Klaipėdos krašto moterų tautinio rūbo priedus, - aut. pastaba) pardavinėjusi tautodailininkė Valerija Jurevičienė džiaugėsi, kad ir nepigiai kainuojančius jos kurtus rankdarbius šventės dalyviai noriai perka.

Itin paklausios mugėje buvo ir tautodailininkės audėjos Rimantės Šalčiuvienės iš Agluonėnų austos lininės staltiesės, kuprinės, rankinės. Už kuprines ir rankines ji prašė nuo 20 iki 50 litų, už staltieses - iki 100 litų. Audėja parke ne tik pardavinėjo savo rankdarbius, bet ir surengė edukacinę pamokėlę. Į parką ji atsivežė keturnytes audimo stakles, kuriomis jau 31 metus audžia. Visiems susidomėjusiems pašnekovė nuoširdžiai demonstravo, kaip jomis dirba. Moteris mugėje surengė ir nedidelę parodėlę, kurioje buvo galima pamatyti, kaip atrodo patys linai, iš jų suverpti siūlai. Seniausiam tautodailininkės turimam siūlų kamuoliukui – net 80 metų, jį suverpė jos vyro močiutė.

Įvertinimai puikūs

Veiklos atėjusiesiems į šventę tikrai netrūko. Kiekviename parko kampelyje kažkas dainavo, vaidino, piešė, žaidė šachmatais, siūlė daugybę atrakcijų vaikams, kvietė ragauti cepelinų. Miesto gimtadienyje dalyvavę gargždiškiai ir miesto svečiai įvertino organizatorių pastangas ir džiaugėsi įvairiausių pramogų gausa. Ne vienas garsiai svarstė, kad itin gera idėja šventę šiemet organizuoti senajame parke. „Mūsų parkas – tiesiog ideali vieta tokiems renginiams. Taip gera matyti jį atgijusį, šurmuliuojantį, pilną žmonių. Nuostabi vieta, nuostabus oras, nuostabi šventė“, - teigiamomis emocijomis dalijosi gargždiškė Vilma. Kita miestietė Lina Šneiderienė svarstė, kad tokios gražios miesto gimtadienio šventės tikriausiai dar nėra buvę. „Nuo pat ryto dalyvaujame gimtadienio renginiuose. Labai patiko šventinis minėjimas. O tai, kas vyksta parke, tiesiog žavu. Kiekvienas kampelis alsuoja šventine nuotaika, visur kažkas vyksta, be galo daug pramogų vaikams. Gimtadienio šventėse dalyvauju kasmet, tačiau dažniausiai pabūdavau valandą, dvi ir eidavau namo, o šįkart viskas taip įdomu, kad norisi būti iki galo“, - sakė pašnekovė. Iki vidurnakčio namo neisiančios tikino ir Gargždų folkloro ansamblio „Cyrulelis“ narės Danutė Mulskienė ir Valerija Bagdanskienė. „Kai tokia graži šventė, toks geras oras, tiek daug įdomybių vyksta, kaip galima namie tūnoti. Reikia su visu miestu švęsti“, - kalbėjo moterys džiaugdamosi, kad ir pačios šventėje su „Cyruleliu“ dainavo, ir į kitus progą pasižiūrėti turėjo.

Suviliojo lietuvių kinas

Ne itin didelio dėmesio sulaukė šiuolaikinės muzikos projektas „Sound‘s Engineers feat. Akwili“. Į jaunimą orientuotas koncertas jaunuolių minios nesutraukė. Nuolat renginių trūkumu besiskundžiantis jaunimas kažkodėl į jiems skirtus renginius reaguoja vangiai.

Vis dėlto parke šurmulys netilo iki vėlyvo vakaro. Vakarėjant žmonės būriais traukė į lietuviško kino festivalį po atviru dangumi „Sidabrinės gervės naktys“, kur turėjo puikią progą susipažinti su lietuvišku kinu. Prieš rodant filmus gargždiškius su miesto švente sveikino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, aktoriai Ramūnas Rudokas, Vytautas Anužis, Petras Lisauskas, kuris neseniai tapo Klaipėdos rajono gyventoju, įsikūrė Gedminų kaime. Keletą dainų žiūrovams padovanojo Aleksandras Makejevas. Vėliau iki vidurnakčio šventės dalyviai su susidomėjimu žiūrėjo tris lietuvių filmus: Vytauto Landsbergio jaunesniojo dokumentiką „Nuo pasaulio stogo“, „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“ (režisierė Lina Lužytė) ir „Stiklainis uogienės“ (režisierė Ramunė Čekuolytė-Che).

Praėjo ramiai

Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius „Bangą“ informavo, kad miesto gimtadienio šventė praėjo ramiai, jokių ypatingų incidentų nekilo. Viena iš aktyviausių šventės organizatorių, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Polekauskienė svarstė, kad ramią atmosferą lėmė ir sprendimas šventėje uždrausti prekybą alkoholiu. „Nusprendėme neišduoti nė vieno leidimo prekybai alkoholiu. Ir, regis, toks sprendimas pasiteisino. Išvengėme nemalonių incidentų, aplink nešlitinėjo per daug išgėrę asmenys“, - sakė ji.

Šventinę nuotaiką parke kūrė ir itin skoningas jo papuošimas, kuriuo rūpinosi floristė Neringa Dirgėlienė. Nuo šešių ryto šventės dieną parke plušėjusi gargždiškė jį papuošė gražiomis raudonų ir baltų kardelių puokštėmis. Šventės dalyvių dėmesį patraukė ir floristės iš įvairių augalų sukurtas miesto herbas. „Esu gargždiškė, tad gimtadienio proga norėjosi kažką padovanoti miestui. Kilo idėja sukurti herbą. Jį iš tujų, buksmedžio, vilnotosios notros ir kviečių varpų kūriau visą naktį prieš gimtadienio šventę“, - pasakojo moteris.

Ne tik savo tapybos darbus pardavinėjo, bet ir čia pat medžio pavėsyje parko peizažą tapė Irena Viliūtė iš Judrėnų. „Tapau jau 25 metus, dažniausiai žiemą, kai nelabai yra kitos veiklos. Anksčiau vieną kitą darbelį pavykdavo parduoti, o dar dabar jau nebelabai, kas perka“, - kalbėjo moteris.

Mugėje buvo galima išvysti ir doviliškį kalvį - juvelyrą Petrą Normantą. Jis į Gargždų miesto šventę sakė atvykęs ne tiek tikėdamasis kažką iš savo darbų parduoti, kiek norėdamas tiesiog juos parodyti žmonėms. Tiesa, autorius išsidavė, kad norėtų, jog vieną iš kūrinių – iš žalvario iškaltą ir ant akmens pritvirtintą Gargždų miesto herbą – įsigytų Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. „Šio darbo niekam neparduosiu. Lauksiu, kol meras įsigis. Jį įsivaizduoju stovintį tik ant mero stalo“, - sakė kalvis.

Milda JUDELYTĖ

 

PARKE ŠEIMININKAVO PLOJĖVĖLIAI IR GRĖBĖJĖLĖS

talka_talkeleLakštingalų treles ir šimtamečių ąžuolų šlamesį Gargždų senajame parke šeštadienio rytą užgožė talkininkų žoliapjovių, krūmapjovių ūžesys, dalgių čežėjimas. Apie 70 miestiečių atsiliepė į Gargždų seniūnijos bei bendruomenės raginimą aptvarkyti parką, kuriame šį savaitgalį vyks pagrindiniai miesto gimtadienio šventės renginiai.

Širdingai talkininkavo

Vasarą Gargžduose stovyklavę architektai paskaičiavo, kad kiekvienam gargždiškiui tenka po 20 kvadratinių metrų Gargždų parko. Kiekvienas talkininkas šeštadienį tikrai tiek ir dar už neatėjusį draugą sutvarkė.

Gargždų bendruomenės valdybos narys Algirdas Laugalys labiausiai pasidžiaugė gera talkininkų nuotaika. „Svarbiausia, kad atsiliepė. Gal kitą kartą dar daugiau talkininkų sulauksime. Labai gerai, kad žmonės atėjo su darbo įrankiais ir darbuojasi tokiose parko vietose, kuriose sunkiau prieiti su technika.“

Klaipėdos rajono savivaldybės adminintracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gytis Kasperavičius ir kiti vyrai žoliapjovėmis, krūmapjovėmis švarino takų, tvorų pakraščius, retino stichiškai priaugusius jaunuolynus, o Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio, jo pavaduotojo Justino Donausko, Gargždų bendruomenės valdybos pirmininko Vytauto Čeledino, rajono Tarybos nario Albino Klizo, beje, vieno iš talkos iniciatorių, dalgio neišvengė apžėlę parko šlaitai. Vyrai juokavo, kad per Gargždų gimtadienio šventę bus kur susėsti giminių pulkeliams. „Bet tegu nepamiršta šiukšles susirinkti, o kitą kartą ir patys su dalgiu į talką teateina“, - šventės dalyvius iš anksto įspėja talkininkai.

Prie grožio – savo ranką

Garbaus amžiaus gargždiškis Vaclovas Rauba, uoliai talkininkavęs su iš Šiaulių atvažiavusia dukra Sniega, įsitikinęs, kad visi, norintys grožėtis parku, turi ir savo ranką prie to grožio pridėti. Darina Beržonskytė-Bučinskienė, į talką atvykusi kartu su vyru ir 11 menesių sūneliu Mantu, sakė, kad tokia talka – puiki šeimos išvyka į gamtą. Pro parką dažnai pravažiuodavę, tad pastebėję, kad reikia padėti apsišvarinti. „Na, negalim būti apsileidę, jei save gargždiškiais laikome“, - sakė kita talkininkų pora Roma ir Arūnas Uzniai. Gargždų bendruomenės narė Dainora Mažionienė su vyru Aivaru įžvelgė dar vieną teigiamą talkos aspektą – tai esąs aktyvus sportas. Pedagogė pensininkė Lilija Vyšniauskienė visgi apgailestavo, kad talkininkų galėję būti ir daugiau: „Kodėl gargždiškiai tokie abejingi? Niekas jiems neįdomu. Valstybės dienos minėjime vos keletas himną gieda, į talką – vos kelios dešimtys žmonių. Juk čia malonumas savąjį parką tvarkyti!

Sodininkas rūpinsis tradicija

Po poros valandų intensyvaus darbo miesto seniūnas Saulius Bakšinskis pakvietė talkininkus bendriems priešpiečiams. Entuziastingai nusiteikusių gargždiškių moterų būrelis dar norėjo „apgerbti“ viešojo tualeto prieigas ir buvo pasiryžusios talkininkauti ilgiau. Gargždiškio Juliaus Vyšniausko nuomone, ši talka buvo kiek stichiška – kitą kartą reikėtų numatyti gal vieną parko objektą ir jį galutinai sutvarkyti. Violetos Tabokienės nuomone, tokios talkos turėtu būti tradicinės. Ši mintis susirinkusių talkininkų tuoj buvo „pagauta“. Taigi, mieli gargždiškiai, dabar jau ir be atskiro pakvietimo žinokite, kad kiekvienais metais, likus savaitei iki miesto gimtadienio šventės, tą šeštadienį neplanuokite kitų darbų: parke vėl bus talka. O kad talka turėtų savo tradicija, jaunojo achitekto Mato Cirtauto siūlymu, talkininkai išsirinko parko sodininką. Tai bus pereinamosios pareigos – iki kitų metų jos atiteko miesto bendruomenės valdybos nariui A.Laugaliui, kartu su seniūno pavaduotoju J.Donausku taip širdingai užtraukusiu liaudies dainą, kad talkininkai nesusiturėjo nuo audringų plojimų.

Reda  MILVYDIENĖ

GARGŽDŲ PARKE - ESTRADA IR MENAS

Gargžduose man trūksta jaukios ir apsaugotos nuo lietaus ir kaitrios saulės vietos, kurioje vasarą galima būtų organizuoti renginius lauke.

Tam puikiai tinka miesto parko erdvė ir jei ten būtų nedidelė uždengta estradėlė, būtų labai šaunu. Jei estrada būtų su stogu (kaip Klaipėdoje), nereikėtų nuomotis scenos, ir tai net padėtų sutaupyti. O jei yra stacionarūs suolai žiūrovams susėsti, dar geriau, nes nereikia rūpintis suolais, jų transportavimu ir pan.

RenginIai visada atgaivina, pagyvina vietovę, skatina didesnį žmonių susibūrimą.
Jauki estrada – ideali vieta renginiui šiltuoju metu. Pavyzdžiui, Kulautuvoje kasmet vyksta festivalis

„Akacijų alėja“. Miestelis visai nedidelis, o į jį žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos.
Dar viena idėja. Gal Gargžduose organizuoti skulptorių plenerus ir ten kasmet vis po naują kūrinį palikti (pavyzdys – dailės galerija po atviru dangumi M. Jankaus muziejuje ar Raganų kalnas Juodkrantėje). Taip susiformuotų turizmui patrauklus objektas. Tada į klausimą, ką galima pamatyti Gargžduose, galėtų būti atsakymas: meno kūrinių ekspoziciją miesto parke.

 ŠARŪNĖ P.

GARGŽDŲ PARKĄ ATGAIVINTŲ BENDROS TRENIRUOTĖS

Norėčiau pasidalinti mintimis apie iniciatyvas atgaivinti Gargždų parką. Tikiuosi, kad mano mintys padės kurti tai, ką buvo sugalvoję parko (dvaro parko) kūrėjai.

Kokius žmones galime sutikti kasdien Gargždų parke? Ryte daug žmonių pradeda dieną sportuodami. Nėra manęs tarp šių žmonių, tačiau žinau, kad informacinė lenta su bėgiojimo trasomis ir pratimų pavyzdžiais pagyvintų sportuojančiųjų nuotaiką, galbūt patartų, kaip efektyviai sportuoti. Mielai prisijungčiau prie rytinių Tai Chi (Čy) treniruočių arba organizuojamų bendrų savaitgalinių treniruočių. Smagu būtų sportuoti kartu su bendraminčiais ar specialistais, galinčiais patarti, kaip sportuojant numesti svorio ar stiprėti fiziškai.

Dieną parke mamos ir tėveliai su mažais vaikais kvėpuoja grynu oru. Deja, nėra vietos, kur vaikams pažaisti, pabėgioti. Manau, puiki idėja būtų įrengti vaikų žaidimo aikštelę ant buvusios vasaros šokių aikštelės. Nedidelės investicijos atsipirktų su kaupu. Tai būtų vieta, kurioje vaikai „užburbuliuotų“ Gargždus kiekvieną savaitės dieną. Skandinaviško tipo vaikų žaidimo aikštelių pavyzdžių galima rasti čia.

Vakare kaip toje dainoje „vaikšto vaikšto po vieną, po du, ieško ieško laimingų žiedų“... Kviečiu Gargždų bendruomenės narius pasivaikščioti pavakare Švėkšnos parke. Jus nustebins romantiška aplinka: gražiai suformuotos gėlynų, krūmų erdvės, puikūs poilsio takai. Duok Dieve, kad ten gimtų jums puikios idėjos, o ne „zuokiško fantasmagorijos“ apie oranžinius dviračius, girtaujančio jaunimo prijaukinimą parke bei šokių aikštelėje, žiūryklas, viešas erdves ir kitokias „girdyklas“ šalia Antrojo pasaulinio karo kapinių bei bolševikų aukų laidojimo vietų.

Kviečiu po Švėkšnos parką pasivaikščioti Gargždų bendruomenės narius, nes tai šaunuoliai, neabejingi žmonės. Patikėkite manimi, daugybė blogų veiksmų ir neteisingų sprendimų visada bus geriau nei abejingumas.

Na, o naktimis reikia miegoti, o ne vaikščioti po parką. Beje, tai puikiai vykdo Klaipėdos rajono policijos pareigūnai. O gal jie paprasčiausiai bijo ten eiti, nes parke tuo paros metu yra labai nesaugu...

 VAIDOTAS

 

GARGŽDIŠKIAI IMASI INICIATYVOS GAIVINTI MIESTO PARKĄ

iniciatyvine_grupeViena gražiausių Gargždų miesto vietų – senasis parkas – paskutiniu metu atrodo nykus ir apleistas, pamirštas gyventojų ir miesto svečių. Toks vaizdas nedžiugina. Tačiau Gargžduose yra entuziastingų žmonių, kurie pasiryžę imtis iniciatyvos atgaivinti ir prijaukinti parką. Gargždų miesto bendruomenė bendradarbiaudama su savivalda jau ėmėsi konkrečių darbų.

 Į pagalbą kviečiami architektai

Gargždų miesto bendruomenė išrinko septynių narių iniciatyvinę grupę, kuri rūpinasi Gargždų parko atgaivinimo projektu. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete yra numatytos lėšos Gargždų parko koncepcijai parengti. Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu, kad šios lėšos būtų skirtos Gargždų bendruomenei, kurios išrinkta iniciatyvinė grupė užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą rengiant parko koncepciją bei įsipareigotų remtis ne tik savivaldos skirtomis lėšomis, bet ir pritraukti privačių.

Aktyvūs bendruomenės nariai jau turi ne vieną idėją, kaip sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Vis dėlto nuspręsta šį darbą patikėti šios srities profesionalams – architektams. Už projektuotojų, kurie rengs parko atgaivinimo koncepciją, parinkimą atsakinga iniciatyvinė grupė praėjusią savaitę pasikvietė dvi vilniečių architektų komandas, kurios pristatė, kaip rengtų Gargždų miesto parko sutvarkymo koncepciją. Savo idėjomis apie koncepcijos rengimą dalijosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos architektas Matas Cirtautas ir „Andrė Baldi architektūros ir urbanistikos“ architektai Andrė Baldišiūtė bei Lukas Rekevičius. Nuspręsta Gargždų miesto parko sutvarkymo koncepcijos rengimą patikėti architektui M. Cirtautui ir jo komandai.

 Įdomi istorinė praeitis

Nors parko atgaivinimo koncepciją rengs architektai, miesto gyventojai kviečiami aktyviai diskutuoti šia tema ir išsakyti savo nuomonę apie tai, kokį parką jie nori matyti. Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas įsitikinęs, kad tarp koncepciją rengsiančių projektuotojų ir miesto gyventojų turi būti glaudus ryšys. „Parko tvarkymo procese aktyviai turėtų dalyvauti ir visa Gargždų miesto bendruomenė. Visus miestiečius, turinčius minčių, idėjų, kviečiame jomis pasidalinti. Tik kartu diskutuodami, ieškodami geriausių sprendimų sukursime tokį parką, kuris bus jaukus ir taps miesto gyventojų traukos centru“, – kalbėjo jis.

Kovo pabaigoje vykusiame Gargždų miesto bendruomenės susirinkime savo mintis, kaip turėtų būti tvarkomas parkas, kai kurie aktyvūs gargždiškiai jau išsakė. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos architektūros ir dizaino katedros bakalaurė Dainora Mažionienė pristatė savo diplominį darbą „Trijų ąžuolų parkas“. Jame ji pateikė savo viziją, ką būtų galima padaryti, kad parkas taptų miesto veidu. D. Mažonienė pastebėjo, kad parkas turi itin įdomią istorinę praeitį, čia buvęs dvaras. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose XV amžiuje paminėtas Gargždų dvaras XV-XVI a. priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau – baronui Renė. Barono Renė šeima XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito ir įkūrė Gargždų parką. XX a. viduryje parkas buvo rekonstruotas ir išplėstas. D. Mažionienė akcentavo, kad visa parko istorija turėtų atsispindėti sukurtoje parko informacinėje sistemoje.

 Gyventojai turi įvairių idėjų

Gargždų miesto bendruomenės narys Algis Laugalys svarstė, kad parkas turėtų būti padalintas į dvi zonas: aktyviąją ir pasyviąją. Pasak jo, parke galėtų atsirasti vasaros estrada, šokių aikštelė. „Esame užmiršę, kad turime nuostabią Minijos upę, kuri dabar yra apžėlusi krūmais. Ji taip pat puikiai galėtų būti išnaudojama įvairiai rekreacijai“, – sakė A. Laugalys. Bendruomenės nariai svarstė, kad žiemą parke galėtų būti įrengti keltuvai slidininkams, o vasarą daugiausia dėmesio reikėtų skirti pramogoms prie vandens, reikėtų sutvarkyti anksčiau buvusius gražius, smėlėtus paplūdimius prie Minijos, kurie dabar taip užžėlę, kad neįmanoma prieiti prie upės.

Gargždiškė Birutė Kiaulakienė pabrėžė, jog parką reikia tvarkyti itin atsakingai, kad po atgaivinimo jis neliktų toks pat nykus kaip centrinė Gargždų miesto gatvė po rekonstrukcijos. „Tvarkykime, darykime, tik su labai didele atsakomybe. Nesunaikinkime to, ką Gargžduose turime gražiausio“, – kalbėjo ji.
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis svarstė, kad mūsų valstybėje gamtosauga neegzistuoja: „Kol patys piliečiai nesiima iniciatyvos, kol neprisiima visko ant savo pečių, tol nieko ir neturime.“

Milda JUDELYTĖ

A.VALAIČIO nuotr.: Gargždų miesto bendruomenė išrinko iniciatyvinę grupę, kuri rūpinasi Gargždų miesto parko atgaivinimo projektu.

 

NORIMA ATGAIVINTI GARGŽDŲ MIESTO PARKĄ

Gargždų miesto bendruomenė kovo pabaigoje gyventojus pakvietė į diskusiją, kurioje kalbėta apie galimybes tvarkyti ir prijaukinti Gargždų miesto parką, kuris paskutiniu metu yra nykus ir apleistas. Diskusijos metu kilo graži idėja, kaip atgaivinant parką galėtų bendradarbiauti bendruomenė ir savivalda.

Pristatė savo viziją

Viešbučio „Lijo“ konferencijų salėje vykusiame renginyje Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis pristatė dokumentinį filmą „Žalioji juosta Lietuvos pajūryje“. Filme nagrinėjamos aktualios aplinkosaugos problemos susirinkusiuosius paskatino pagalvoti ir apie šalia esančio miesto parko tvarkymą. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos architektūros ir dizaino fakulteto bakalaurantė Dainora Mažionienė pristatė savo bakalauro darbą „Gargždų parko įranga ir informacija“. Jame ji pateikė savo viziją, ką būtų galima padaryti, kad Gargždų parkas taptų miesto veidu. D. Mažionienė savo darbe siūlo parke įrengti tokius objektus: informacinį stendą prie pagrindinio įėjimo, informacines rodykles, regyklą – informacinę aikštelę prie pagrindinių parko laiptų, pavėsinę, kurioje galėtų vykti įvairūs renginiai, tiltelį, vaikų žaidimo aikštelę, krepšinio aikštelę, tarpusavyje derančius suolus, šiukšlines, apšvietimą.

 Tvarkyti reikia atsakingai

D. Mažionienės pristatyta parko vizija gargždiškius paskatino išsakyti savo nuomonę, kokį parką jie norėtų matyti. Gargždų bendruomenės narys Algis Laugalys svarstė, kad parkas turėtų būti padalintas į dvi zonas: aktyviąją ir pasyviąją. Pasak jo, parke galėtų atsirasti vasaros estrada, šokių aikštelė. „Esame užmiršę, kad turime nuostabią upę, kuri dabar yra apžėlusi krūmais. Ji taip pat puikiai galėtų būti išnaudojama įvairiai rekreacijai“, – sakė A. Laugalys.

Gargždiškė Birutė Kiaulakienė pabrėžė, jog parką reikia tvarkyti itin atsakingai, kad po atgaivinimo jis neliktų toks pat nykus kaip Klaipėdos gatvė po rekonstrukcijos. „Tvarkykime, darykime, tik su dideliu atsakomybės jausmu. Nesunaikinkime to, ką Gargžduose turime gražiausio“, - kalbėjo ji.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis svarstė, kad mūsų valstybėje gamtosauga neegzistuoja: „Kol patys piliečiai nesiima iniciatyvos, kol neprisiima visko ant savo pečių, tol nieko ir neturime.“

 Pritrauks privačių lėšų

Gargždų miesto bendruomenė parko tvarkymą nusprendė prisiimti ant savo pečių. Gargždų bendruomenės valdybos išplėstiniame posėdyje išrinkta septynių narių iniciatyvinė grupė, kuri rūpinsis Gargždų miesto parko atgaivinimo projektu. Iniciatyvinės grupės nariai – Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas, Gargždų krašto muziejaus specialistė Roma Paplauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojas Gytis Kasperavičius, verslininkas Dainius Šatkus, Gargždų seniūnijos meistrė-apželdintoja Violeta Gedgaudienė, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos architektūros ir dizaino katedros bakalaurė Dainora Mažionienė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ žurnalistė – inicijuos Gargždų miesto parko sutvarkymo koncepcijos parengimą. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete yra numatytos lėšos Gargždų parko koncepcijai parengti. Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu, kad šios lėšos būtų skirtos Gargždų bendruomenei, kurios išrinkta iniciatyvinė grupė užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą rengiant parko koncepciją bei įsipareigotų remtis ne tik savivaldos skirtomis lėšomis, bet ir pritraukti privačių.

Iniciatyvinės grupės narys, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojas G. Kasperavičius svarstė, kad toks modelis, kai parko koncepcijos rengėjus parinks ir jų rengiamą koncepciją iki galo kontroliuos iniciatyvinė grupė, bus daug naudingesnis ir efektyvesnis negu būdas, kai biudžete numatyti pinigai projektuotojams būtų skiriami rengiant viešųjų pirkimų konkursą: „Jei Savivaldybės administracija koncepcijos rengėjus rinks rengdama viešųjų pirkimų konkursą, nesame garantuoti geriausio projektuotojo pasirinkimu. Gali laimėti tas projektas, kurio projektuotojai tiesiog pasiūlys mažiausią kainą. Kompetencijos, patirties klausimas gali likti užmirštas.“ Tuo metu iniciatyvinė grupė garantuotų ne tik geriausių projektuotojų parinkimą, prižiūrėtų, kad koncepcija būtų rengiama kokybiškai, bet ir užtikrintų privačių lėšų pritraukimą.

 Gyventojai kviečiami diskutuoti

D. Šatkus įsitikinęs, kad norint atgaivinti parką reikia nebijoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo. Taip pat, pasak jo, šiame procese aktyviai turėtų dalyvauti ir visa Gargždų miesto bendruomenė. Tokioms mintims pritarė ir Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas, kuris akcentavo, kad iniciatyvinė grupė įsipareigoja užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp koncepciją rengsiančių projektuotojų ir miesto gyventojų. V. Čeledinas ragino gargždiškius nebijoti diskutuoti šia tema ir aktyviai išsakyti savo nuomonę apie tai, kokį parką jie nori matyti. „Visus turinčius minčių, idėjų miestiečius kviečiame jomis pasidalinti. Tik visi kartu diskutuodami, ieškodami geriausių sprendimų sukursime tokį parką, kuris bus jaukus ir taps miesto gyventojų traukos centru“, - kalbėjo V. Čeledinas. Visi turintieji idėjų, kaip galima miesto parką padaryti jaukesnį, jomis kviečiami pasidalinti rašydami laiškus „Bangos“ redakcijai el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba adresu: J. Basanavičiaus g. 21, Gargždai.

Milda JUDELYTĖ